Į pirmą diskusiją marijampoliečius pakvietęs Sūduvos forumas sulaukė skirtingų vertinimų: vieniems nepatiko tema, kitiems – organizavimas ir karšta čiobrelių arbata.
UAB koncerno „ALGA“ generalinis direktorius Kostas JANKAUSKAS buvo vienas iš šios diskusijos dalyvių. Jis sutiko savo įspūdžiais pasidalinti su laikraščio skaitytojais.

Kaip vertinate idėją rengti marijampoliečių diskusijas?
Įvairiausi forumai stebimi televizijoje, girdime per radiją, vykstame diskutuoti svetur. Džiugu, kad ir mūsų mieste randasi iniciatyvų, sutelkiančių miestelėnus diskusijai.

Marijampoliečiai siekia miesto, kurio viešosiose erdvėse vietos rastų ne tik kultūrinis ir istorinis paveldas, bet būtų sukurtos erdvės, kurių vienose mielai pasibūtų šeimos su vaikais, kitose rinktųsi aktyvaus poilsio mėgėjai, gal atsirastų tradicinė pasimatymų vieta, o dar kitur būtų malonu tiesiog pailsėti ir patinginiauti. Sūduvos forumo dalyviai sutarė: tai realu, jei bendruomenė svarsto ir diskutuoja – tuomet sprendimai yra teisingiausi.
Pirmoji Sūduvos forumo diskusija buvo skirta Marijampolės viešosioms erdvėms aptarti „Miesto architektūros ypatumai – lėktuvų pakilimo takas ar žaliosios erdvės ir mažoji skulptūra?“

Miesto aikštė sulaukė daugiausiai kritikos

Marijampolėje pastaruosius kelerius metus vykdomi šeši viešųjų erdvių projektai, finansuojami ES ir valstybės lėšomis. Kaip sakė Arūnas Lukoševičius, Marijampolės savivaldybės  Architektūros ir aplinkotvarkos departamento direktorius-vyriausiasis architektas, visi projektai yra viešinami, todėl bendruomenė turi žinoti, kas ir kaip bus įgyvendinama. „Parengiami keli preliminarių studijų variantai, jie eksponuojami, aptarinėjimai ir išrenkamas optimaliausias variantas, kuris detalizuojamas ir realizuojamas“, – sakė jis.

Marijampolės miesto gyventojai kviečiami į Sūduvos forumą, susikūrusį prie Sūduvos kultūros fondo. Sūduvos forumas bus galimybė patiems miesto gyventojams išsakyti nuomonę, kaip tvarkytis, gyventi, ilsėtis, pramogauti mieste.

Pirmoji Sūduvos forumo diskusija „Miesto architektūros ypatumai – lėktuvų pakilimo takas ar žaliosios erdvės ir mažoji skulptūra“ įvyks vasario 6 d. 13 val. Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, Vytauto g. 20.

Gydytojai, teisininkai, dvasininkai, inžinieriai, komersantai, publicistai, kovotojai už spaudos laisvę. Seniausių lietuviškų spaudos leidinių redaktoriai, leidėjai ir bendradarbiai. Žymiausi valstybininkai ir savivaldos veikėjai. Lietuvos Tarybos nariai ir Vasario 16- osios akto signatarai. Pirmųjų atkurtos nepriklausomos valstybės vyriausybių ministrai. Jiems vadovaujant Lietuva iš apleisto Rusijos imperijos užkampio tapo modernia Europos valstybe. Net šeši iš dvidešimties Lietuvos Tarybos narių kilę iš Sūduvos.
Lietuvos Taryba – 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Jono Basanavičiaus vadovaujamoje Vilniaus konferencijoje išrinkta institucija, siekusi Lietuvos nepriklausomybės. Ją sudarė 20 narių. Pirmininku išrinktas Antanas Smetona.
Lietuvos Taryba palaikė ryšius su lietuvių išeivių organizacijomis, organizavo lietuvių konferencijas Berne ir Stokholme. Pagrindinis ir svarbiausias Tarybos nuopelnas – 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Lietuvos Taryba veikė vokiečių okupacijos sąlygomis, okupacinės valdžios laikyta formalia patariamąja institucija, kuriai buvo leista tvarkyti kai kurias su krašto ūkiu susijusias sritis. Pasikeitus politinei situacijai Vokietijoje, Lietuvos Taryba gavo leidimą sudaryti Vyriausybę. 1918 m. lapkričio 2 d. priimta Laikinoji Lietuvos Konstitucija, lapkričio 11 d. patvirtintas Augustino Voldemaro vadovaujamas Ministrų kabinetas. Kilus bolševikų okupacijos grėsmei, 1919 m. sausio 2 d. Taryba persikėlė iš Vilniaus į Kauną. Tų pačių metų balandį Taryba išrinko pirmąjį Lietuvos prezidentą – Antaną Smetoną. Balandžio 16 d. paleista, bet gan greitai vėl sušaukta ir baigė darbą tik 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui.

Parengė Mindaugas Sėdaitis